ŋati 12

1 To nobo far ohu ifa Yesu to holoŋ no Sabato oko hotwe na mana, nafa oniamai efahat illo honyie atta riaja ŋama. 2 Nafa egonyu Farisei ani, atta isia hijo to Yesu, “Toriŋai, egiama efahat illohoi hirro inno obe olibo to holoŋ no Sabato.” 3 Atti ojio Yesu to hosie, “Obe itai ehien hirro inne egiem Davide, nafa oniamai inyia arik ho hiyyo illafa owuon arik daŋ honyi? 4 nyio ohu inyia ahaji Hollum atta daha imune nafa esiarahini to hosiere ho Hollum no obe osiru to honyi ojio hiyyo illafa olot arik daŋ honyi atti ogol to fadirihien. 5 Iyya egiorohini to hifahita hijo to holoŋ no Sabato opwak higiemita to holoŋ no Sabato, to haji imojit, atti obe isia epal? 6 Elimak nayya itai hijo, owuon lobo inni la agalik haji ne imojit. 7 Etumo itai hitieri no hiram no hiro inne ojio hijo, “Asiaha nayya hiyyo illo omelehini wati, obe arra ille esio higiemita” Atti eyyen itai hirro innia, ati ebe itai ekum hiyyo ille egiema no orru. 8 Nyo arra Onyi Tuŋani a Habu lo Sabato.” 9 Atti ŋebusak Yesu mai nyia atta ŋajiŋak a sinagog no hosie. 10 Owuon ifa lobo tuŋani loye hani no honyie. Efia ifa Farisei Yesu atta hijo, “Holibo iso hetinyarrari tuŋani to holoŋ no Sabato?” Awak ifa isia ŋarrosok Yesu hipali. 11 Etirraŋ Yesu do hosie, “Iyya lowuon lobo lahatai ho ker lobotie jia, attati ahuyek iwudo to Sabato. Heremik iso iyye ebusak inyia dia? Obe ati! Enief iyye atta iyye ŋepihu inyia ade kwak. Hara ker lagalik tuŋani. 12 Anyar tuŋani binno agalik ker! Anyar egiem to hiyyo na lanyar to holoŋ na Sabato.” 13 Teyya eijo Yesu to tuŋani lia, “Itibisa hani nohoi.’’ “Etibis halaŋ lia hani nohonyie nafa ogulo, atta hani nya honyie libe iyya hani nobotie. 14 Odioto Farisei atta efie adde to kelesia. Osiaha isia ikoi no lojo ettohori isia Yesu. 15 Oyyen ifa Yesu hirro hunna atta inyia ebusak mai nyia. Ati ejufari iluluŋ no hiyyo inyia, atta inyia hitinyar isia daŋ. 16 Efahak inyia isia hijo, anyar obe isia elimak nohonye to hiyyo. 17 Anyar etisiru hirorita inno Hollum innafa ero hekilani sayye hijo, 18 ”Itiwolo, hegiamani lanyimu naŋ ille, inyia lia lomuno taji hanaŋ binno. Esio iso naŋ Oyiri hanaŋ to honyie, hidofe ettito iso inyia hirro no ŋoto to paganohien. 19 Obe iso inyia aŋalafa iko hiyyo, obe hidofe eyyorrita. 20 Obe iso lobo etiru hutuk nohonyie te ikoi. Obe iso inyia owur siholoti no oboina, Hidofe obe iso inyia etudun lomo nofuri man agalihini inyia to ŋoto no obis. 21 Atta iso ati paganohien heyiyik to fure to nohonye.” 22 Eyyani isia to honyie tuŋani lowuon iko miniaŋati ne etiŋodo inyia, hidofe obe inyia oremik hiro. Attati Yesu hitinyar tuŋani lia atta inyia hiro ojo hidofe oriŋa. 23 Elliliha ifa illuluŋ no huwo atta hijio, “Hara tuŋani ille dede Onyi Davide?” 24 Etiru Farisei atta hijo, “Obe tuŋani ille efuhai miniaŋa to fure no Belsebuli, habu lo miniaŋa.” 25 Ati oyyen ifa Yesu higigilo nohosie atta hijo to hosie, “Lo orrem hiyyo illo obiehin to wati te innohose, etattur iso lobie nia, hidofe la aŋalafa hiyyo illo owuon ta haji nobotie, kuyya hidofe liyya to doŋe to wati te innohose, obe iso isia ettole nobotie. 26 Le efahu Sitan hegiamak illohonyie, orriomori iso inyia hamai, to nia. Jai iso oremik obie nohonyie hittole? 27 Kuyya efuhai naŋ miniaŋa adde to fure no Belsebuli, ta nari fure efuhutari hejufutak isia? Tonia ara isia ahaŋotok hatai. 28 Atti kuyya efuhai nayya miniaŋa adde to Loyiri to no Hollum, ottu obie no Hollum da hatai. 29 Obe iso lobo tuŋani oremik ajiŋak ta haji ho lotir heyari saŋ innohonyie holobe inyia efitak lotir ahosiere? Atta iso inyia ŋahahalari hirro innohonyie adde ta haji honye. 30 Lia lo obe egiama iko naŋ ara inyia mioroni lalaŋ, ati lia lobe osuduha daŋ ho naŋ, ara hetisarani. 31 To nia, ajio nayya ta hatai hijio, “Ebusak iso Hollum hiyyata daŋ inno hiyyo iko imoriti innohosie, ati lia lomoro Oyiri lo Olibo, obe iso Hollum ebusak inyia. 32 Lia le ero nolorru to Lonyi Tuŋani, ebusak iso Hollum inyia. Ati lia lero nolorru to Oyiri no olibo iso orrumu hebusahini no hiyyata, ara ta hido ta fau te inna, kuyya to nyia ottu. 33 Eŋarak yani na lanyar haŋer inno anyar. Ojio yani no lorru eŋarak haŋer inno orru. Tonia, oyyen hiyyo yani to haŋer innohonyie. 34 Era itai iyya munok, obe itai eyyen hiro nalanyar nyo orru tajia innahatai. Nyo ero hutuk hirro inna afanu ta taji. 35 Ojiŋu hirro inno olibo ta taji no tuŋani la anyar, ojio hidofe hirro inno olibo ojiŋu ta taji no tuŋani lo orru. 36 Elimak naŋ ta hatai hijio, “To holoŋ no ŋoto, oŋot iso Hollum hiyyo to hirorita daŋ innafa erarari isieja assai. 37 Nyo to hirorita hunna itai, errumu iso itai hahohini no hiyyata, hidofe te hinak hirro assai inne ero itai, errumu iso itai ŋoto.” 38 Ojio hilak Farisei iko hegiorok to honye hijio, “Hetiyenani, ewak iyyohoi egonyu nobo hitimijani tara hoi.” 39 Etirraŋ inyia to hosie hijio, “Orru hilahaji inna, hidofe omiasa isia Hollum. Osiaha isia hitimijanita, ati obe iso etuhutek to hosie nobo hitimijani aracie hitimijani no hekilani ha sayye Yona. 40 Nyo iyya nafa owuanari Yona holoŋitek hunik iko harijin hunik to hosehe na hami, owuon iso hidofe Lonyi Tuŋani holoŋitek hunik iko hariejin hunik to hotwe he ilume. 41 Odioto iso hiyy liyya to doŋe ho Ninefa haŋotori hilahaji inna nyo eloit hiyyo Ninefa tajia innohose innafa ettitori Yona to hosie. Ati itirriŋe, owuon iso lobo lagalik Yona. 42 Odioto iso Habu to kal he ihorroŋ haŋotori hilahaji inna nyo ottu ifa inyia ta fau na alama hetirari lofioroho inno Solomone, ati itirriŋe, owuon lobo inni lagalik Solomone. 43 Lebusak jiok nolorru tuŋani olot inyia hasiahari mai eyyomori inyia, ati obe inyia orrumu nobo. 44 To nia ojio inyia hijio, aciahari iso nayya to tuŋani lara abusak nayya. Leba inyia dee, orrumu inya taji no tuŋani ania, nololibo binno ojio hidofe elahaman. 45 To nia owu inyia arrumu hinak jiohin hattarik inno orru agalik inyia, atta isia ŋajiŋak to hotwai ho tuŋani lia atta manya dee. Tone, orru iyyania to tuŋani lia agalik nafa to hosiere. Iyyania awoŋ iso run to hiyyo illo orru hullo ho hilahaji inna.” 46 Leba inyia te iluluŋ no hiyyo, owueta hotonye honyie iko ilasira honyie ta bali nyo awak isia hirro to honyie. 47 Elimak lobo tuŋani inyia hijio, “Torriŋe, owueta hotonye hoi iko ilasira hoi ta bali, nyo awak isia hiro tohooi.” 48 Ati ojio Yesu to lia lafa elimak inyia hijio, “ŋai iyaŋ? Haŋai ilasira hanaŋ?” 49 Atta inyia ehalamak hani nohonyie to heyiyanak illohonyie atta hijio, “Iyaŋ iko ilasira hanaŋ hullo! 50 Lia lehuma wahan no Monye hanaŋ te ido ara inyia ilasi hanaŋ iko inasi hanaŋ ojio iyaŋ.”