Cap'itulo 6

1 Chi̧tti̧ , cuiäre pärätä 'quȩ'ȩpö̧ ku̧nu̧ cuippeyänä kö̧rö̧ chöärou micuä chi̧yä̧cua̧jä̧ päcuinöttö̧mä̧, päroroutä chi̧yä̧cua̧jä̧ päcuinöttö̧mä̧ cuieruhuäcuru, 2 ja̧'hua̧nö̧ jȩcu'i̧nö̧mä̧ cua̧mo̧nä̧tä̧ cuä̧tȩcuä̧tä̧ jȩchä̧cua̧sä̧ pä'inöjä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ cua̧mo̧nö̧ cui̧huȩnȩnä̧tä̧ ȩki̧pö̧jä̧. 3 Ucutä cua̧mo̧nä̧ cui̧huȩnȩnä̧ cuȩki̧po̧mȩnä̧mä̧, chi̧tti̧ pa̧'a̧nö̧ jȩpi̧ cuamonä surojöttö cu̧ji̧pa̧ pä'ömä, tä'cö cuippeyänä kö̧ u̧mu̧nä̧ mo̧ä̧ji̧jä̧; tä'i ja̧u̧ ä'ca jometä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ jȩcha̧ pädoca'anä päi'aja'a pä'ö jäepirö ja̧u̧mä̧. 4 Cui'äre 'cuächia'anämä ja̧'a̧tä̧ tocu'ä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cui'äre yȩbi̧ö̧'i̧nä̧ ä'ä'öjuiyönätä̧ kä̧hui̧. 5 Cua̧mo̧nä̧tä̧ surujöttö ki̧'i̧pi̧ po̧i̧ ȩmä̧huä̧ i̧sa̧ u̧mö̧ttö̧ tȩ'u̧rä̧ ö̧ji̧pa̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧, ppö'ä po̧i̧ ȩmä̧huä̧ i̧sa̧ u̧mö̧ttö̧ ppiyuhuä ö̧ji̧pa̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧. 6 Isotörö topi, ucu, ttö̧ja̧sa̧ ö̧tä̧hua̧, topi ja'huätö isotö jȩtta̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩttö̧ttö topö huo̧juä̧chi̧. 7 Ji̧'ä̧huä̧rö̧rö̧'i̧nä̧, ttu̧ru̧hua̧'i̧nä̧ ruhuo hu8e'ö'inä to'ättö, 8 ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, duhuonätä jo̧mȩnö̧ aditö ku̧nä̧tö̧ ttu̧cuä̧mä̧ jä'huata'anö ttu̧cuä̧ 'chiyächome hua'adö ku̧nä̧to̧ ttu̧cuä̧cuä̧. 9 ¿Tta̧'a̧nö̧ recuó cuä'ä cua'attö̧, ttö̧ja̧'isä i̧tä̧hua̧mä? ¿ti̧yȩnö̧ cuä̧rä̧mi̧'ä̧ cua̧'a̧ttö̧ ucú cuäomettö̧mä̧? 10 Ji̧nä̧́ cuijó ppä'ecuiö 'cuä'ächiö cuä'a päcua'a 11 ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ya̧tȩ näu̧cuä̧rä̧cuä̧huä̧'i̧sä̧ ichaa jä̧i̧nö̧'a̧nö̧ i̧chä̧cua̧jä̧ jui̧'a̧ cui̧jö̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nä̧ suro̧dä̧'u̧i̧sä̧ curä rohuäcuähuäcu ichö 'cho'i pa'a jä̧i̧nö̧'a̧nö̧ ucuru recuä rȩjö̧́ rȩbȩhuä̧cua̧jä̧. 12 Ttö̧ja̧'i̧sä̧ suronä úcuo juiyönä jȩpu̧mä̧, ichö yaparetä ucu'ocu, 13 Iäre'inä hui̧'ä̧dä̧'chö̧ ye'ädä'chö jȩpu̧, i̧jä̧pu̧nä̧'i̧nä̧ pporädä'chö jiähuö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ido'chiyänä'inä pä̧tȩtä̧rö̧ jiähuö. 14 Ja̧u̧mä̧ ami iso'quinämä surojö yaparetä amucuädö, ja̧u̧mä̧ cuä̧'o̧pu̧nä̧ tturohuähuönä̧tä̧ jȩpö̧. 15 Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ surojö̧nä̧ jȩä̧ji̧mä̧ yotäcu rȩbȩhui̧pä̧cua̧, ja̧u̧mä̧ ieruhuäcuähua'anätä ö̧'i̧pö̧ juiyönä ju̧iyötä surojuo'epö ichäcua'a. 16 Ttu̧ru̧hua̧ a̧mi̧suru to'ömä ca̧'a̧ ko̧ro̧mu̧tö̧nö̧ ya'ute jähuä jomenä, ko̧ro̧mötö̧nö̧ todärenä jömä ja̧'u̧mä̧ u̧su̧ro̧tö̧. 17 Ttucuo te'ähuätö tti'äriyämä, tti̧nȩ ya̧pa̧rȩhuä̧nȩmä̧, ttu̧mö̧pi̧yä̧ suronä jȩpo̧co̧tö̧ cuä'äu tti̧cuä̧mö̧mä̧, 18 tta̧mi̧so'qui surojutä a̧mö̧cuädo'quimä, ttö̧jä̧pi̧yä̧ surojö jȩtta̧ pä'ö jurunä jo̧ä̧mö̧mä̧, 19 topäji'ca̧ yapare ji'äumä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuärö to'ija̧'a̧cu̧ ji'ähuä'chumä. 20 Chi̧tti̧, cuä'o hueömä ucuoti ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cua̧ju̧ ku̧huo̧juȩtö̧mä̧ jaro'cui'ipä. 21 'Cuäopönä̧tä̧ cuamiso'quinä tö̧'ä̧dä̧cuä̧u̧ ru̧ni̧; ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cu̧ru̧pä̧'quȩnä̧ äcuädäcuäu ru̧nä̧hui̧. 22 Cuecuächome punä̧mä̧ jua'atä ottipäcujä̧; cuä'omȩnä̧'i̧nä̧ jua'atä tta̧ttä̧rä̧cua̧jä̧ ucurumä̧; ja̧'hua̧ta̧nö̧ cu'orächomedä̧, jua'attötä ttö̧huo̧juȩtä̧cuä̧jä̧. 23 Hueähuä huȩnȩmä̧ tejähuore ja̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ huo̧juȩcuä̧mä̧ tȩa̧u̧ ja̧'a̧; juecuecuächa̧ pä'ömä̧ icha'a cu̧huo̧jui̧'o̧mȩnä̧tä̧ juä̧mä̧nä̧tä̧ ja̧'a̧ cua̧'cua̧rö̧ mä̧nä̧mä̧. 24 Suronä̧ jȩä̧cuä̧huä̧ isajurö'inä̧ tta̧'a̧rö̧, suronä̧ jȩpä̧ju̧mä̧ adiu ucuocuäju kihuȩnȩmä̧. 25 Cuami'isoquinä̧mä̧ 'cö'quecunä̧mä̧ to'cuä juaju kö'adihuämä̧ juaju kȩmi̧pa̧'a̧nä̧mä̧ cuiyähuä kiäre ö'adihuänä̧tä̧. 26 kidepä iyä'chajucu cuäöttömä ji̧'qui̧cha̧nö̧ pa̧ppä̧ micuäcuometä̧ ja̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ka̧ra̧ irecuarö jȩ'cu̧tu̧mä̧ cuamonä cua̧'cua̧rö̧tä̧ toepuächöjä. 27 ¿Ya̧tȩ ttö̧ja̧sa̧mä̧ amucanä ocurä cuoa'a jö̧ja̧'anö ö̧'ca̧tä̧cuä̧ta̧mä̧ cuo'ö icu juiyö'anö tä̧ji̧? 28 ¿Ya̧tȩ ttö̧ja̧sa̧mä̧ ä̧ya̧risa duäsanä i̧'chö̧'anä ö̧jä̧pu̧nä̧'inä cuo'ö icuoca'a i̧'chö̧'anö ja̧'a̧ tä̧ji̧? 29 Ja̧'hua̧nö̧tä̧ ja̧'a̧ ippeyänä kö̧ irecuacu ä'omenämä; jahuäjucu ä'äjimä ro̧ȩcuä̧ juiyönämä i̧'chi̧yä̧cua̧. 30 Ttöjamä juo̧juä̧chi̧'o̧co̧tö̧ nä̧u̧cuä̧rö̧rö̧ juiyö rö̧ä̧nä̧ ucua ppä'öjä̧cu̧ ö̧na̧u̧cua̧'a̧ pä'ö'inä. 31 Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧, ja̧u̧ru̧ 'chuttädöttömä, ji̧mu̧tȩ ta'arenö jo̧mȩnä̧ i̧mi̧tä̧huä̧cua̧ ö̧nä̧u̧cuä̧ji̧ micuämä; ja̧u̧mä̧ iya pä'ö ja̧'a̧ micuäujuäi ojusudenä u̧ju̧nä̧rö̧. 32 Chu irecua pocojucu a'ömä huo̧huä̧chi̧'o̧cö̧tä̧ hua̧; Chu ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧mä̧ a̧mo̧nä̧tä̧ si'epö icuäu. 33 Cuäcuäpö dä'ä ttuttepö'anätä hua̧ ja̧u̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ suronä jȩi̧nö̧mä̧ si'epö'inä icuähuocötä hua̧. 34 Ya̧tȩ ttö̧ja̧'i̧sä̧ a'cuoyäu i̧ra̧huä̧ri̧pu̧mä̧; juo̧u̧mä̧ toäjimä ucuotiya̧cua̧ ro̧ȩpa̧ pä'ömä. 35 Juo̧u̧mä̧ ttimitarö päö'inä kö'cocö mitö ȩmä̧huo̧cö̧ ja̧'a̧ttö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ri̧ȩnä̧ cuiya pe'ö cuesecuttö'inä.