capitulo 2 capitulo

1 ¡Sion möä'cattö trompeta ppui'nätö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ chö̧jomȩ möä̧'ca suroju juiyä'ca! O'catoi'önä juä̧jä̧ käcuä̧tö̧mä̧ rȩjȩ tti̧ȩpä̧ö̧ ye'ecuä'chinätö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ täcö Tu̧ru̧hua̧ u̧mu̧ro̧ rȩbȩhua̧; jȩ'ä̧cuä̧mä̧ täcö tö'cö ja̧'ä̧. 2 Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ya'ute mo̧ro̧ yo̧'i̧ö̧ a̧'cua̧ tta̧huȩcua̧'a̧nä'inä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ yaute mo̧ro̧mä̧ isoppa rä̧mä̧dö̧'i̧nä yo̧i̧'a̧cua̧'a̧to. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ mö̧ä'cara'attö pa'ötä mo̧ro̧ pä'i'a'a jä̧'inö̧ a̧nö̧ jönä̧ su̧ro̧da̧u̧ juiyo juruhuätö tö'cöpächätö. Yori'isotä toina̧'a̧ pitö su̧roda̧u̧'a̧nö̧ huotumä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ yori'isotä to'äcua pä'äjita'anömä jahuätö ttöjö̧ o'ca'a rö̧ä̧nä ttö̧jä̧cuotö̧. 3 Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ o'cai'önä ja̧u̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ cuo'ö icuinätö̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧ aboja'anättö̧mä o̧cuma̧ cuo'ö kina̧'a̧. Ja̧u̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ rȩjȩmä̧ eden reje pätta jä̧i̧'nö̧ a̧nö̧ ji̧na̧'a̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ dea jui̧ya̧jä̧ abonä̧mä̧ jȩpö̧ icuähuina'a. Yorisotä cudajuacha pä'ömä juiyacua'a. 4 Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ su̧rodaumä̧ ca̧ba̧yu̧tu̧ jä̧'i̧nö̧ a̧nö̧ huinätö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ cabayunä huä̧nö̧ joa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jö̧nä̧ jopätucui. 5 Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Mö̧ä̧'ca ju'toju isa'ca ju'tättumä caruquiyä rä̧mipa'a jä̧'i̧nö̧ a̧nö̧ junä tö'inä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧tä̧ ojiyä'cuattö ocurä cuo'ö rȩdȩcuacha̧ jä̧'inö̧'a̧nö̧ jö̧nä rä̧mipina̧'a̧ su̧ro̧da̧u juruhuätö jomenötä ttö̧jo̧cua'attö̧ curä tturuhuähua pä'ö. 6 Ja̧'hua̧ta̧nö̧ chutä ö̧jomȩnä o'catoi'önä ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ ttö'ä te'ätti päi'ö tta̧'cua tta̧'ecuätö̧. 7 Jopätöcui curä rohuäu juruhuätö jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jö̧nä; suro̧da̧u jö̧nä̧ huotumä ötahuiyä ttoecuäbinä 'cha̧huächäcuähuäcä̧nä ya̧tȩ po̧nämä huopunu tö'ätucui ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ i̧sä̧mä̧nä̧ cu̧jä̧tu̧cuo̧mȩttö̧mä̧ räcuochätucuä. 8 Ya̧tȩ inä̧ kara'acu öpporächi'ö juiyönä̧ kicopätucuä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätömä huopunö̧ mä̧nä̧mä̧ kä̧nö̧ yatȩ'inä̧ 'cuä'opö juiyönä tto'epärätucui ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ i̧säbä̧nä̧ cujä̧tucuo̧mettö̧mä̧ ya̧te'inä̧ cupporächi'ätucuä. 9 Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ötahuiyäcu jurunänö̧ ä'ätucui ötahuiyä huä̧menä̧ jopätucui odehuiyära'a docuächätucua ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ nä̧ucuä̧rä̧tö̧ jä̧̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jö̧nä̧ ventananätä do'ächätucui. 10 Rjȩmä̧ jahuätö ttä'ca jomettö yȩ'ȩpö̧ icua'a, mo̧ro̧jä̧'i̧nä̧ ttö̧ȩpa̧'a̧, mo̧ro̧ kä̧hua̧'i̧nä̧, yodo kä̧hua̧'i̧nä̧ yo̧i̧a̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ si̧ri̧'cö̧mä̧ tejädocotö. 11 TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ umöhuäyotö su̧ro̧da̧u̧ ttä'ca jo̧mȩttö̧ pä̧i̧cu̧nä̧ ucuocu, isopäi'önä umöhuäyotö curä rohuähuätömä recuätö jo̧mȩttö̧; juruhuätö jo̧mȩttö̧, jahuätömä hueö huȩnȩ jȩpä̧tö̧. Isopäi'önä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ u̧mo̧ro̧mä̧ rö̧a̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ suraja'a. ¿Di täjä̧ttö̧ ja̧u̧ttö̧ ö̧ji̧pa̧'a̧nö̧ hua̧mä̧? 12 Ji̧nä̧ jitä'inä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pä'ötó, Ttörö cuami iso'quitucu o'cajuiyönä pärohuächö ppa̧'a̧chä̧tu̧cui̧. Cu̧cuä̧tu̧cu̧'i̧nä̧ a̧do̧chö̧, ajau ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧'u̧ ttö'ätucui." 13 Cuami iso'quitucu'inä sȩrä̧u̧ icuätucui, cui̧ä̧rȩti̧yu̧tu̧cu̧tä̧mä̧cö̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ Diosrö ppa̧'ä̧chä̧tu̧cui̧. Isopäi'önä ja̧u̧mä̧ adihuä i̧sa̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rȩrö̧jö̧nä̧ topörö, jurunä'inä ra̧huä̧ri̧po̧cö̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ esecuinö̧nä̧mä̧ rö̧ä̧nä̧ jȩa̧ pä'ötä hua̧rö̧, juhua'atäcu ja̧u̧mä̧ juhua'a yabonömä ro̧'ȩpo̧cö̧rö̧. 14 ¿Di jä̧ttö̧ huo̧jua̧mä̧? ¿ö'ärotä̧cua̧di̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rȩrö̧jö̧nö̧ toäcua̧di̧, juhua'atäcu ja̧u̧ o'ca'anämä adiu jö̧nä̧ pähuä ö̧jö̧ni̧'ä̧cua̧di̧, ttiäre iyähuä u̧huä̧ju̧ otecö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttiare iyähuä Ö̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios a̧huä̧cuä̧'i̧nä̧ i̧yä̧cua̧cö̧? 15 Sionttö trompeta ppu'ätucui, surojö juiyö ttu̧cuä̧ a̧do̧chä̧cuä̧huä̧ ä̧tȩpä̧tu̧cui̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ ä̧tȩpi̧. 16 Ttö̧ja̧rö̧ ttö̧ca̧ca̧cui̧'a̧ pä'i, ttö̧ja̧ surojö jui'ätörö ä̧tȩpi̧. Ttö̧ca̧ca̧cui̧'a̧ pä'i, ttö̧ja̧ tturuhuotörö'inä ppo̧'ä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, ate isoya ahuätörö'inä. Tti'querä i̧ya̧mä̧ ä̧'o̧ca̧ttö̧ räopa'anä ja̧'a̧tä̧ topirö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i'querä iyaju'inä kä'ocattö räjopa'anä̧. 17 TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ umöhuäyotö Sacerdotestö̧'i̧nä̧ ajau kä̧nö̧ doächi'äcuähuome'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ku icu iyähuome dottächa'anä ja̧'a̧tä̧ topitö. Huota'anä ja̧'a̧tä̧ topitö: TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ cumöhuäyotörö rȩrö̧jö̧nö̧ topi, ucu jähuä dä'ä ttuhua'anämä ja̧'a̧tä̧ to'cuä, ttö̧ja̧tä̧ jahuätörö ottipa'anä̧mä̧. ¿Ko̧ro̧jä̧ ttö̧ja̧mä̧ tta̧'a̧nö̧ pä'ö pättö'anöttö̧: ¿To ö̧jä̧ttö̧ Cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧ Diosmä? 18 Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ja̧huä̧jä̧ rȩjȩnä̧ ka̧cuö̧tö̧ umöhuäyotörö ä'cuoyäunä jö̧ ji̧nä̧cu̧ ja̧'hua̧nö̧ jä̧cu̧mä̧ umöhuäyotörö rȩrö̧jö̧nö̧ topinö. 19 TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MA̧ umöhuäyotö ädätömä pa'inö̧: "Adiu ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧, Ttömä u̧huä̧ju̧ o̧dö̧'i̧nä̧, vino isoya jareoya'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧dȩja'inä huȩdä̧cuä̧u̧jä̧. Ja̧u̧tä̧ cuä̧nö̧ sucuädi'äcuotöjä ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ Ttömä täcö ko̧ro̧jä̧ ttö̧ja̧ ttä'catä usurä cuȩmä̧huä̧tu̧cu̧nä̧mä̧ jȩpo̧cö̧ chä̧cua̧sä̧. 20 Ucuturu rohuäu ttu̧huo̧jua̧'a̧cu̧nä̧ttö̧ ichätörömä porädö chi̧cuä̧cua̧sä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätörömä rȩjȩ jo̧ä̧jä̧ra̧'a̧tä̧ juhua'atäcu tticuipinä̧jä̧ra̧'a̧tä̧ odipä̧cuä̧u̧. Ttu̧mö̧huäyotö su̧ro̧da̧u̧ ttä'canä 'chä̧tö̧mä̧ dä'ähuotottömä kä̧hua̧ räopa'acunä dottächi'önä jȩchä̧cuo̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tto'ca'anä ichätömä dä'ähuotottömä kä̧hua̧ ma̧ä̧cha̧'a̧cu̧nä̧ dottächi'önä jȩchä̧cuo̧tö̧. Ttuhuapömä 'chahuädäcua'a, öamemä huahuoppatä 'chahuädäcua'a. "Isopäi'önä̧tä̧, Ja̧u̧mä̧ rö̧ä̧nä̧ jähuä jȩpi̧nö̧. 21 Yecuecuätucuä ja̧huä̧jä̧ rȩjȩnä̧ ka̧cuä̧tö̧mä̧ esehuätucui ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ eseäcuähuätucui, isopäi'önä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ rö̧ä̧nä̧ jö̧ jähuä jȩä̧cua̧. 22 Yecuecuätucuä, de'a isotö, isopäi'önä de'a jui̧yä̧jä̧ttö̧ isotö ttucuä'cuamä bahuäcua'a, dauhuiyä'inä u̧huä̧ju̧mä̧ huȩjä̧cua̧'a̧ juhua'atäcu higueras oi'inä, uva oi'inä rö̧ä̧nä̧ jo̧mȩnö̧ huȩjä̧cua̧'a̧. 23 Esehuätucui, Sion ötahuiyä ttö̧ja̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosrö eseäcuähuätucui. Isopäi'önä a̧'ȩ beipächö mo̧ro̧ ajiya ichoyamä juhua'a yabonömä ucuturumä ichö juiyönä jȩchä̧cua̧sä̧, röji ichoya'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ojiya ttahuähuö pä̧nä̧'i̧nä̧, mo̧ täbocu ji̧nö̧ta'anö. 24 Trigo u̧huä̧ju̧ ote ppa̧ttȩpo̧mȩmä̧, u̧huä̧ju̧ otettötä suädi'äcua'a, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'cänäri o̧yu̧mä̧ jareö vino isoyattö juhua'atäcu a̧dȩjattö su'ädi'ö hueröchö icuäcua'a. 25 U̧huä̧ju̧ mä̧rä̧cä̧yu̧ recuätö ttucui'inö jinömä pä'äjita'anö huȩju̧ a̧'ȩmä̧ ppa̧dä̧di̧pä̧cua̧sä̧ - mä̧rä̧cä̧yu̧ rö̧ä̧nä̧ recuätö, cui'i'ö hua'epö icuätömä - Chumöhuäyotö su̧ro̧da̧u̧ juruhuätörö ucutu cu̧'cä̧tȩtu̧cu̧ hue'inösä̧. 26 Ucutumä̧ rö̧ä̧nä̧ cuä̧nö̧ sucuädi'äcuotöjä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios iminä cuesehuäcuotöjä, ucutu cu̧'cä̧tȩtu̧cu̧ttö̧ adihuäjuei jȩpä̧'i̧jö̧rö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Ttömä yoriso pä'äjita'anömä chumöhuäyotö dä'ättuttunämä jȩpo̧cö̧ chä̧cua̧sä̧. 27 Ucutumä cu̧huo̧juä̧cuo̧tö̧jä̧, Israel ttö̧ja̧ ttö̧'cä̧tȩ Ttö chu̧ja̧'a̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ttötä ja̧'a̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä, ka̧ra̧mä̧ yoriso toa'a, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ chumöhuäyotörö yabonö dä'ättuttunämä jȩpo̧cö̧ chä̧cua̧sä̧. 28 Ja̧u̧nu̧ o'ca'amä cha̧'cua̧ru̧hua̧rö̧ ttö̧ja̧rö̧ chi̧yä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ tti̧tti̧mö̧ u̧mä̧tö̧'i̧nä̧, nä̧tö̧'i̧nä̧ 'cuä̧o̧pä̧cuȩmä̧ jittähuäcuotö. Böecuächätö'i̧nä̧ ttu̧'cua̧ti̧cuä̧cuo̧tö̧, tti̧tti̧mö̧ möäyotömä i̧jȩcuä̧cha̧'a̧ tottäcuotö. 29 Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttumöhuäyotö umätö̧rö̧'i̧nä̧ nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧mä̧ cha̧'cua̧ru̧hua̧rö̧ chiyäcuotö. 30 Mo̧ro̧jä̧ttö̧'i̧nä̧, pi̧jä̧ rȩjȩttö̧'i̧nä̧ rö̧ä̧nä̧ jähuä i̧jȩcuä̧chö̧ chi̧jȩpä̧cua̧sä̧, hua'are'inä, ocurä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ocurä isoppa i̧sä̧ma̧'i̧nä̧. 31 Mo̧ro̧ kä̧hua̧mä̧ yo̧ö̧nä̧ hua̧ jö̧nä̧tä̧ ö̧'ä̧ro̧huä̧chä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yodo kä̧hua̧mä̧ ttucuoja jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ tuhuönä̧tä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ u̧mo̧ro̧ rö̧ä̧nä̧ surojö mo̧ro̧ rȩbȩhuä̧cua̧'a̧ ä'canämä. 32 'Cuäopäcua'a o'catoi'önä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧mi̧nä̧ jä'epätömä ra̧huä̧pi̧jö̧ttö̧mä̧ ttö̧ji̧pä̧cuo̧tö̧. Isopäi'önä Sion möä'canä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jerusalénnä'inä ttudahuächomemä kä̧cua̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ päinöta'anö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jitö surojöttö ka̧cui̧pi̧nä̧tö̧ ttö̧'cä̧tȩnä̧ ka̧cuä̧tö̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ huopö.